Dėl kolektyvinių derybų

Pastaruoju metu stebimas suaktyvėjusios profesinių sąjungų pastangos inicijuoti socialinį dialogą įmonių lygiu. Taip pat yra ir iniciatyvų šakos lygiu. Advokato Justino Usonio daugiau nei 15 metų kolektyvinių derybų patirtis rodo, kad prieš pradedant derybas darbdaviams ypač svarbu išsiaiškinti profesinių sąjungų įgaliojimus konkrečioje įmonėje. Darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų dvidešimt steigėjų arba steigėjais būtų ne mažiau kaip 1/10 visų darbdavio darbuotojų, bet ne mažiau kaip trys.

Šakos lygmeniu profesinės sąjungos gali veikti jeigu jas sudaro ne mažiau kaip penkios profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu.

Darbdavys privalo derėtis, tačiau neprivalo priimti nepakankamai išdiskutuotų kolektyvinių sutarčių nuostatų. Kolektyvinėje sutartyje turi būti  pasiektas yra abiejų šalių interesų balansas.

Vairuotojų darbo laiko apskaita

Pastaruoju metu padaugėjo darbo ginčų dėl tarptautinio krovininio kelių transporto vairuotojų darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo. Tam, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas galėtų objektyviai įvertinti vairuotojo dirbtą laiką ir atsiskaitymą, darbdaviams būtina turėti šiuos dokumentus:

  1. Tachografo duomenis apie dirbtą darbo laiką (pageidautina konvertuotus į Lietuvos laiko juostą);
  2. Darbo laiko apskaitos dokumentą (žiniaraštį), kuriame atsispindi nuskaitytos vairuotojo tachografo kortelės duomenys. Žiniaraštyje nepakanka žymėti tik “K” raides – reikia įrašyti kasdieninį darbo laiką, tame tarpe išskirti kiek dirbta naktį ir švenčių dienomis. Tachografo duomenys turi sutapti su duomenimis darbo laiko žiniaraštyje. Jei tachografo duomenų lape yra minėta informacija, papildomai žiniaraščio pildyti nereikia.
  3. Komandiruotės įsakymą, kuriame aiškiai nustatytos kelionės datos. Komandiruotės įsakymo data negali būti vėlesnė nei komandiruotės pradžios diena.
  4. Atsiskaitymo lapelius ir banko pavedimus, kur aiškiai nurodytos atskiros sumos (atlyginimas, dienpinigiai, avansas).
  5. Pageidautina padaryti atsiskaitymo suvestinę (lentelę), kurioje paaiškinami ginčo objektu esantys atsiskaitymai.

 

 

Diskusija E-teismų ateitis Lietuvoje

2019 balandžio 29 dieną Lietuvos Aukščiausiajame Teisme Justinas Usonis atstovavo Lietuvos Advokatūrą apskritojo stalo diskusijoje „E-teismų ateitis Lietuvoje“.

http://www.teise.pro/index.php/2019/04/30/vyko-diskusija-apie-e-teismu-perspektyvas-lietuvoje/

Dėl darbo apmokėjimo kelių transporte taikant suminę darbo laiko apskaitą

Pastaruoju metu, kyla diskusijos dėl kelių transporto darbuotojų darbo apmokėjimo taikant suminę darbo laiko apskaitą. Vairuotojai yra nepatenkinti, jog apskaitinio laikotarpio pabaigoje jie negauna sulygto darbo užmokesčio. Siekiant išvengti tokių ginčų siūlome pasinaudoti Darbo kodekso 115 straipsnio 7 dalyje darbdaviams suteikta teise per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokėti pastovų darbo užmokestį, nepaisant faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinį atsiskaitymą už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis atlikti apmokant už darbą paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį. Mokant darbo užmokestį reikia vadovautis ir DK 115 str. 5 ir 6 dalimis.

Advokatas Justinas Usonis, tel. 868616373

Diskusija apie Flexicurity Latvijoje

 

Advokatas Justinas Usonis 2016-12-14 dalyvavo Latvijos Respublikos Ekonomikos ministerijoje organizuotoje apskrito stalo diskusijoje “Flexicurity: A model for building a modern economy and labour market in Latvia”. Apskrito stalo diskusijoje aktyviai dalyvavo Latvijos Respublikos vicepremjeras ir Ekonomikos ministras ponas Arvils Ašeradens bei Danijos ambasadorius Latvijoje ponas Hans Brask. Latvijos pareigūnai labai domėjosi apie naujausias Flexicurity tendencijas, taip pat apie socialinės politikos naujienas Lietuvoje bei Danijoje. Justinas Usonis skaitė pranešimą Labour code reform in Lithuania – drivers, challenges, and major agreements, taip pat pasidalino patirtimi kuriant Lietuvos socialinį modelį. Renginio metu buvo aptartos regiono socialinio dialogo problemos, užimtumo skatinimo priemonės, darbo įstatymai, nelegalus darbas, Uber problema ir kita.

Pusryčiai su Darbo kodeksu

Kviečiu Jus užsisakyti pusryčius su Darbo kodeksu.

Vienas iš naujojo Darbo kodekso autorių advokatas Justinas Usonis organizuoja pusryčius, kurių metu neformalioje aplinkoje galima padiskutuoti apie pasiruošimą naujojo Darbo kodekso įsigaliojimui.

Prašome kreiptis telefonu 8686 16373.

e.teismas.lt – 3 metai

2016-07-01 Nacionalinėje teismų administracijoje vyko renginys, skirtas portalo e.teismas.lt 3-iems veiklos metams paminėti, kuriame Justinas Usonis skaitė pranešimą “Nauji elektroniniai iššūkiai advokatams”.

Pranešimas apie šiuolaikinį darbo teisės lankstumą

2016-05-13 Justinas Usonis skaitė pranešimą “Šiuolaikinis darbo teisės lankstumas” Vilniaus universiteto Teisės fakulteto kartu su Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugijos 2016-05-13 organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Darbo teisės reforma“.

Dviejų dienų renginyje susirinko didelis būrys žinomų darbo teisės specialistų iš Europos universitetų – Austrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos, Vengrijos ir Vokietijos. Konferencijoje buvo nagrinėjamos darbo ir socialinės apsaugos teisės reformos iššūkiai Europoje.

Darbdavių pastabos DK projektui

Darbdaviai nepritaria DK projekto nuostatoms iš esmės keičiančioms mokslininkų ketinimus sukurti lankstesnius darbo santykius.

  1. Darbdaviai nepritaria ribojimui sudaryti terminuotas sutartis su 20 % darbuotojų įmonėje;
  2. Darbdaviai nepritaria ribojimui sudaryti projektines sutartis su 10 % darbuotojų įmonėje;
  3. Darbdaviai nepritaria nuostatai, kad kai abejojama dėl DK nuostatų jas reikia aiškinti darbuotojo naudai;
  4. Darbdaviai nepritaria nuostatoms kurti ilgalaikių išmokų fondą išeitinėms išmokoms mokėti. 2 mėnesių išmoką mokėtų darbdavys;
  5. Darbdaviai nepritaria apriboti viršvalandžių skaičių per metus;
  6. Darbdaviai nepritaria norui apriboti suminės darbo laiko apskaitos atveju dirbamų valandų skaičių iki 48 per savaitę;
  7. Darbdaviai reikalauja apriboti netesybų dydį iki 3 vidutinių atlyginimų dydžio tuo atveju kai nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju netinkamai atsiskaitoma.