2015-05-18 d. Justinas Usonis skaitė pranešimą “Darbo ir poilsio laiko reglamentavimo pokyčiai naujojo Darbo kodekso projekte”.
Tai projekto „Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą sukūrimas“ viešinimo renginys “Parengtų valstybinį socialinį draudimą, užimtumą ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų rezultatai“, kuris vyko viešbutyje ,,Karolina“, Vilniuje.
2015-05-18 d. advokatas Justinas Usonis dalyvavo Lietuvos Televizijos laidoje “Labas rytas!”, kur paaiškino kur ir kada reikia kreiptis kilus nesutarimams tarp darbutojo ir darbdavio.
2015 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seime Justinas Usonis konferencijoje ,,Socialinis dialogas: progresas ir problemos. Lietuvos Respublikos trišalei tarybai 20 metų“ skaitė pranešimą „Socialinio dialogo reikšmė siekiant Lietuvos socialinės pažangos“. Pranešime Justinas Usonis nurodė, jog socialinis dialogas yra ypač menkas dėl šių priežasčių:
Justinas Usonis pažymėjo, jog dėl realaus socialinio dialogo nebuvimo įstatymų leidėjas negauna ojektyvios informacijos apie daugumos darbuotojų nuomonę socialiniais klausimais. Todėl parlamentui priimant sprendimus dėl darbo įstatymų siūloma atsižvelgti į įvairių kitų organizacijų bei mokslininkų pasiūlymus.
2015-05-07 advokatas dr. Justinas Usonis dalyvavo LLRI konferencijoje “Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo” ir pasisakė diskusijoje “Ko tikimės iš darbo santykių reguliavimo pertvarkos?”. Diskutavo su Estijos taikomųjų tyrimų centro vyresniuoju ekspertu, buvusiu Estijos Socialinių reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoju darbo santykių klausimais ponu Janno Järve.
Diskusijoje advokatas pažymėjo, jog naujojo DK projektas yra geras, atitinkantis šiandienos darbo rinkos realijas, leidžiantis Lietuvai būti konkurencinga darbo santykių srityje greta kaimyninių šalių.
2015-05-06 advokatas dr. Justinas Usonis dalyvavo tiesioginėje 15min.lt konferencijoje apie naująjį darbo kodekso projektą. Įrašo nuoroda čia.
2015-04-24 advokatas dr. Justinas Usonis dalyvavo Lietuvos Karjerų Asociacijos renginyje kur pristatė naujojo darbo kodekso esmines nuostatas, pokyčius ir pakvietė darbdavių organizacijas palaikyti naująjį darbo kodekso projektą įstatymleidystės procese.
Lietuvoje vis labiau populiarėja darbo lankstaus panaudojimo forma – laikinųjų darbuotojų samdymas iš įdarbinimo įmonių dar vadinama – darbuotojų nuoma arba agentūriniu darbu. Toks alternatyvus darbo išteklių naudojimo sprendimas laikinojo darbo naudotojui, leidžia sumažinti sąnaudas, o, esant nedarbui šalyje – darbuotojams susirasti darbą. Šiuo atveju, nors darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, tačiau realiai dirba kitos įmonės, darbo naudotojo, žinioje ir iš jo gauna darbo pavedimus. Laikinojo įdarbinimo rinka nuolat auga, didėja laikinųjų darbuotojų paklausa ir laikinojo įdarbinimo paslaugos populiarumas.
Šalyje trūkstant profesionalių vairuotojų, kelių transporto įmonės, siekdamos efektyviau versle panaudoti automobilius, galėtų aktyviau naudotis „darbuotojų nuomos“ paslauga ir išsinuomoti vairuotojus iš laikinojo įdarbinimo įmonių. Pvz. kai įmonės nuolatiniai vairuotojai privalo pagal darbo ir poilsio režimo reikalavimus ilsėtis, transporto priemones galėtų vairuoti laikinieji „agentūriniai“ vairuotojai ir pan.
Įgyvendindama ES direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones Lietuva priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuriame jokių išimčių ar draudimų, susijusių su „darbuotojų nuoma“ kelių transporte nenumatyta.
Kelių transporto kodeksas taip pat nenumato apribojimų naudotis laikinųjų darbuotojų nuomos paslauga – kodekso 2 straipsnis bei 8 straipsnio 4 dalis numato, jog vežimo paslaugas teikianti įmonė privalo turėti nustatyta tvarka išduotą licenciją, o transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama: 1) nuosavybės teise, 2) patikėjimo teise ar 3) nuomojama, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų.
Skaitant minėtas Kelių transporto kodekso nuostatas kai kuriems asmenims gali susidaryti neteisingas įspūdis jog nuomojančiai transporto priemonę įmonei negali būti teikiamos vairavimo paslaugos (t.y. negalima naudotis kitos įmonės darbuotojo vairavimo paslaugomis; tokiai transporto priemonei, kurią vairuoja laikinasis „agentūrinis„ darbuotojas negali būti išduodama licencijos kopija ir pan.). Manau, jog tai klaidingas supratimas, todėl čia jį paanalizuosime plačiau ir paneigsime.
Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.522 straipsnio nuostatas. Šiame CK straipsnyje reglamentuota transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties samprata. Taigi, Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta transporto priemonės nuomos sutarties rūšis (nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų), kuri niekaip nenustato draudimo vežėjams samdyti darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmones. Kelių transporto kodekse numatytas vienas iš transporto priemonės naudojimo teisinių pagrindų (nuoma) ir numatoma galimybė vežėjui sudaryti transporto priemonės nuomos sutartį pagal CK 6.522 str. – nuoma be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, t.y. vežėjui perduodama tik transporto priemonė, o nuomotojo darbuotojai jokių papildomų paslaugų neteikia. Tai nereiškia, jog vežėjas negali naudotis kito asmens nei nuomotojas teikiamomis darbo jėgos paslaugomis. Atitinkamai, Kelių transporto kodekse nėra numatyta reikalavimo, kad transporto priemones gali vairuoti tik vežėjo tiesiogiai įdarbinti asmenys ir agentūriniai darbuotojai negali būti samdomi per laikinojo įdarbinimo įmones. Nenumatyta jokių papildomų apribojimų, reikalavimų licencijai ar pan.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vežėjas (Darbo naudotojas) naudojantis laikinuosius („agentūrinius“) vairuotojus pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 5 str. privalo jiems užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas pagal įstatymuose įtvirtintą „vienodo požiūrio“ principą. Tai reiškia, jog vežėjas turėtų pasirūpinti, kad kontroliuojančioms institucijoms (pvz. VKTI, policijai) galėtų pateikti naudojamų laikinųjų „agentūrinių“ vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus (žiniaraščius) ar kitus duomenis tokia pat tvarka, kaip ir savo darbuotojų.
Europos Sąjungos valstybėse darbuotojų nuoma pervežimų sektoriuje yra sėkmingai naudojamasi. Taip pat ir Lietuvoje kelių transporto įmonei nedraudžiama naudotis agentūrinių darbuotojų paslaugomis, bet vežėjas turi atsakyti už tokius „agentūrinius“ darbuotojus kaip ir už savus darbuotojus.
Dr. Justinas Usonis
2015-05-04 d. seminare Klaipėdoje su kolegomis advokatas Justinas Usonis dalinsis patirtimi apie Elektroninių priemonių naudojimą advokato veikloje. Bus aptariamos naudojimosi EPP sistema problemos, galimybės pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu, “debesies” technologijos naudojimas darbe ir kt.
2014 m. gruodžio 10 d. renginyje „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis” advokatas dr. Justinas Usonis skaitė pranešimus: “Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas užsienio šalyse ir Lietuvoje: ateitis ir perspektyvos”, “Atleidimo iš darbo teisinis reguliavimas užsienio valstybėse: įspėjimo terminai, išeitinės išmokos, garantijos atleidžiant iš darbo” ir “Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo administracinis-teisinis modelis: Lietuvos atvejis ir užsienio valstybių praktika”.