Lietuvoje vis labiau populiarėja darbo lankstaus panaudojimo forma – laikinųjų darbuotojų samdymas iš įdarbinimo įmonių dar vadinama – darbuotojų nuoma arba agentūriniu darbu. Toks alternatyvus darbo išteklių naudojimo sprendimas laikinojo darbo naudotojui, leidžia sumažinti sąnaudas, o, esant nedarbui šalyje – darbuotojams susirasti darbą. Šiuo atveju, nors darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, tačiau realiai dirba kitos įmonės, darbo naudotojo, žinioje ir iš jo gauna darbo pavedimus. Laikinojo įdarbinimo rinka nuolat auga, didėja laikinųjų darbuotojų paklausa ir laikinojo įdarbinimo paslaugos populiarumas.
Šalyje trūkstant profesionalių vairuotojų, kelių transporto įmonės, siekdamos efektyviau versle panaudoti automobilius, galėtų aktyviau naudotis „darbuotojų nuomos“ paslauga ir išsinuomoti vairuotojus iš laikinojo įdarbinimo įmonių. Pvz. kai įmonės nuolatiniai vairuotojai privalo pagal darbo ir poilsio režimo reikalavimus ilsėtis, transporto priemones galėtų vairuoti laikinieji „agentūriniai“ vairuotojai ir pan.
Įgyvendindama ES direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones Lietuva priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuriame jokių išimčių ar draudimų, susijusių su „darbuotojų nuoma“ kelių transporte nenumatyta.
Kelių transporto kodeksas taip pat nenumato apribojimų naudotis laikinųjų darbuotojų nuomos paslauga – kodekso 2 straipsnis bei 8 straipsnio 4 dalis numato, jog vežimo paslaugas teikianti įmonė privalo turėti nustatyta tvarka išduotą licenciją, o transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama: 1) nuosavybės teise, 2) patikėjimo teise ar 3) nuomojama, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų.
Skaitant minėtas Kelių transporto kodekso nuostatas kai kuriems asmenims gali susidaryti neteisingas įspūdis jog nuomojančiai transporto priemonę įmonei negali būti teikiamos vairavimo paslaugos (t.y. negalima naudotis kitos įmonės darbuotojo vairavimo paslaugomis; tokiai transporto priemonei, kurią vairuoja laikinasis „agentūrinis„ darbuotojas negali būti išduodama licencijos kopija ir pan.). Manau, jog tai klaidingas supratimas, todėl čia jį paanalizuosime plačiau ir paneigsime.
Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.522 straipsnio nuostatas. Šiame CK straipsnyje reglamentuota transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties samprata. Taigi, Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta transporto priemonės nuomos sutarties rūšis (nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų), kuri niekaip nenustato draudimo vežėjams samdyti darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmones. Kelių transporto kodekse numatytas vienas iš transporto priemonės naudojimo teisinių pagrindų (nuoma) ir numatoma galimybė vežėjui sudaryti transporto priemonės nuomos sutartį pagal CK 6.522 str. – nuoma be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, t.y. vežėjui perduodama tik transporto priemonė, o nuomotojo darbuotojai jokių papildomų paslaugų neteikia. Tai nereiškia, jog vežėjas negali naudotis kito asmens nei nuomotojas teikiamomis darbo jėgos paslaugomis. Atitinkamai, Kelių transporto kodekse nėra numatyta reikalavimo, kad transporto priemones gali vairuoti tik vežėjo tiesiogiai įdarbinti asmenys ir agentūriniai darbuotojai negali būti samdomi per laikinojo įdarbinimo įmones. Nenumatyta jokių papildomų apribojimų, reikalavimų licencijai ar pan.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vežėjas (Darbo naudotojas) naudojantis laikinuosius („agentūrinius“) vairuotojus pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 5 str. privalo jiems užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas pagal įstatymuose įtvirtintą „vienodo požiūrio“ principą. Tai reiškia, jog vežėjas turėtų pasirūpinti, kad kontroliuojančioms institucijoms (pvz. VKTI, policijai) galėtų pateikti naudojamų laikinųjų „agentūrinių“ vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentus (žiniaraščius) ar kitus duomenis tokia pat tvarka, kaip ir savo darbuotojų.
Europos Sąjungos valstybėse darbuotojų nuoma pervežimų sektoriuje yra sėkmingai naudojamasi. Taip pat ir Lietuvoje kelių transporto įmonei nedraudžiama naudotis agentūrinių darbuotojų paslaugomis, bet vežėjas turi atsakyti už tokius „agentūrinius“ darbuotojus kaip ir už savus darbuotojus.
Dr. Justinas Usonis